Reda Rizgelytė-Viskontienė, Psichologė
Klinikinės psichologijos kvalifikacinį magistro laipsnį turinti bei privačia psichologo praktika užsiimanti psichologė.Taigi. turėjau daugiau kaip prieš metus vaikiną. Jis mane mylėjo ir panašiai, tačiau nemokėjo elgtis su panele ( tuo metu manimi), kadangi aš buvau jam pirma. Vieną kartą aš palužau, kadangi man pabodo tas jo šlykštus humoras apie mane ir pnš ir aš rimtai ant jo užpykau, jis atsiprašinėjo ir sakė daugiau taip nebedarys ir tt. na žinoma atleidau ir viskas lyg ir tvarkoje. poto tai vėl pradėjo kartotis ir vis baisiau tai aš jį palikau, tai padariau dėl to jog mano jausmai jam visiškai atšąlo. negalėčiau draugauti su vaikinu, kuriam nejaučių jausmų. išsiskyrus jis buvo beabejo įskaudintas ir man keršijo ( baisiai) ( nenoriu apie tai rašyt, tiesiog padarė tiek moralinių, tiek piniginių nuostolių).ir jau metus nebegaliu susirast vaikino ( tai mane tiesa sakant vis labiau liūdina, nes vis esu vieniša). per šiuos metus man rašė, su manimi bandė susipažinti keli vaikinai, tačiau visi mane , nė nespėję su manimi susitikti atstūmė. pvz su vienu vaikinu labai susibendravau ir jis mane po savaitės pakvietė susitikti. tuo metu buvau be proto laiminga, jog pagaliau! tam susiruošiau, prisipuošiau ir laukiau to momento kada susitiksim. bet... jis pasakė jog tądien nebegali ir pasiūlė susitikti kitą dieną po pietų. žinoma, man būvo liūdna. kita dieną aš jam parašiau labas ir t.t tai jis man neatrašė, žodžiu ignoravo. pasijaučiau atstumta. taip jau man nutiko ne pirmą kartą per metus. taigi prašau jūsų patarimo kaip man tą liųdesį dėl vaikinų įš galvos išbraukti? ar išvis kada nors susirasiu vaikiną? :( man 19metų.